2025 m. Velykos Vilties slėnyje

VšĮ „Vilties slėnis“ klientai ir gyventojai turiningai ir prasmingai praleido Velykų savaitgalį Liūdynėje, Miežiškiuose, Karsakiškyje. Lietuvoje Velykos yra ne tik religinė, bet ir šeimos šventė. Jos metu žmonės dalyvauja pamaldose, susirenka prie šventinio stalo, džiaugiasi atbundančia gamta ir perduoda iš kartos į kartą tradicijas.

Ruošdamiesi Velykoms buvo atliekami tam tikri pasiruošimo darbai, kurie padėjo sukurti šventišką nuotaiką ir džiaugsmą. Prieš Velykas lietuviai visada stengiasi susitvarkyti namus – juk atbundanti gamta kviečia išvalyti ne tik aplinką, bet ir mintis. Švarūs, jaukūs ir pavasariškai papuošti namai suteikia šventės laukimo jausmą.

Velykų puošmenoms dažniausiai naudojamos natūralios medžiagos: žaluma, pavasarinės gėlės, medžio šakelės su sprogstančiais pumpurais. Ypač svarbi yra verba – Verbų sekmadienio simbolis. Taip pat vis dažniau puošiami stalai ir palangės velykiniais zuikučiais, kiaušiniais ir gėlėmis.

Velykų stalas tradiciškai būna gausus ir spalvingas. Jame neabejotinai turi būti margučiai, įvairios mėsos, kepta duona, sūriai, sviestas ir, žinoma, Velykų boba ar kiti tradiciniai Velykų pyragai.

Viena svarbiausių pasiruošimo dalių yra kiaušinių marginimas. Margučiai yra neatsiejama Velykų dalis. Kiaušinis nuo senų laikų laikomas gyvybės ir atgimimo simboliu, todėl lietuviai jau šimtmečius jį margina įvairiausiais būdais. Margučių daužymas – dar viena smagi tradicija. Velykų rytą kiekvienas renkasi margutį, o vėliau vyksta varžybos – kieno kiaušinis tvirčiausias. Tikima, jog stipriausią margutį išsirinkusio laukia puikūs, sėkmingi, kupini sveikatos metai. Kiaušinių ridenimas – smagus žaidimas, kai nuo medinio lovelio ar nuokalnės ridenami kiaušiniai ir tikimasi, kad jie susidauš su kitų dalyvių kiaušiniais.

Velykų savaitgalis dažnai tampa galimybe pabūti gamtoje, nes balandžio viduryje oras jau gana šiltas. Velykos – tai ne tik šventė, bet ir gražus priminimas apie naują pradžią, atsinaujinimą ir šeimos svarbą.