Pasirengimas ir dalyvavimas tradicinėje Žolinės šventėje

Socialinių dirbtuvių dalyviai – amatų mugėje

Šių metų atlaidams aktyviai ruošėsi ir socialinių dirbtuvių dalyviai. Jie kūrė unikalius rankų darbo gaminius – tradicines puokštes ir kitus rankų darbo gaminius. Visus šiuos darbus bus galima pamatyti ir įsigyti atlaidų amatų mugėje. Įsigydami dirbinius ne tik parsinešite dalelę šventės namo, bet ir prisidėsite prie socialinių dirbtuvių veiklos palaikymo.

Žolinės prasmė ir tradicijos

Žolinė – rugpjūčio 15-ąją švenčiama Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė, simbolizuojanti padėką už vasaros derlių ir rudens pradžią. Tądien tikintieji į bažnyčias neša puokštes iš ruginių, kvietinių varpų, linų, daržovių, vaisių ir laukų gėlių. Po pašventinimo jos saugomos namuose kaip apsauga nuo ligų ir nelaimių.

Krekenavos Žolinės atlaidų istorija

Krekenava – viena ryškiausių Žolinės piligrimystės vietų Lietuvoje. Šventės ištakos siekia XVII a. pradžią, kai į Krekenavos bažnyčią buvo atgabentas stebuklingas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas. Per šimtmečius atlaidai tapo dvasiniu traukos centru, suburiančiu piligrimus iš visos Lietuvos.

~1610 m.

Į Krekenavos bažnyčią atgabenamas Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi paveikslas.

XVIII–XIX a.

Atlaidai tampa vienu didžiausių tikinčiųjų sambūrių regione.

1940–1990 m.

Sovietmečiu šventė varžoma, tačiau tikinčiųjų tradicijos išlieka gyvos.

1993 m.

Popiežius Jonas Paulius II karūnuoja stebuklingąjį paveikslą popiežiškomis karūnomis.

2013 m.

Krekenavos bažnyčiai suteikiamas Mažosios bazilikos titulas.

Šiuolaikinė šventė

Šiandien Didieji Žolinės atlaidai Krekenavoje trunka visą savaitę. Kasdien vyksta Šv. Mišios, procesijos, rožinio malda, o rugpjūčio 15-ąją – didžioji iškilminga eisena. Greta religinių apeigų rengiamos mugės, koncertai, folkloro pasirodymai. Tai laikas, kai susitinka tikėjimas, bendruomeniškumas ir kultūra.